Nežinau nuo kada ir kaip, bet sekmadieniai man turi savo kvapą ir atmosferą apgaubtą ramumu. Tai laikas sau... Kai leidi ilgiau pasnausti, pasėdėt ištiesus kojas ir kažką skanaus pietums suvalgyt. Šitai, matyt dar nuo tų laikų, kai kiekvieną sekmadienį mėgindavau vis kito pyrago receptą...
Šiandienos sekmadienis turi ilgiausią darbų sąrašiuką, bet pirmoji dienos pusė vistiek neapsiėjo be šių atributų. Matyt nuo jo niekur nepabėgsi, nes tiesiog gera mėgautis.. O kai supranti, kad vis dėl to negalėsi mėgautis kelionėmis, kol sąrašas nebus išbraukytas, labai gera pakeliauti bent šitaip. Ech, Paryžiau, aš pas Tave dar atvažiuosiu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą