Jetus vajetus kiek visko nutiko, nuo paskutiniojo įrašo! Pasikeitė visuomeninis statusas (viliuosi trumpam), kiek daug juoktąsi, šokta, sveikinta, bendrauta ir džiaugtąsi, tiesa, prieš tai gerokai pykus ir nepasitenkinus, tuomet galvojau, kad geriausiai būseną apibūdintų : šššnipštas. Bet... Gyveni gyveni, į vieną ir kitą pusę sukiojies, uostinėjies ir galiausiai visa tai pavirsta šurum burum:)) O kad aiškiai susakiau!
Dar visai neseniai sakiau, kad jei vasarą liksiu čia, vasara bus nulinčiuota. Baigiasi pirmas vasaros mėnuo ir supratau, kad netiesa, puiki vasara gali gyventi ir čia, kai pusryčius ir pietus susirenki kieme bevaikštant basikomis, mini dviračio pėdalus ir tiesiog turškiesi vandenyje, o vakare išeini į pasakojimų pilnus pasivaikščiojimus, kartais šoki iki ryto ir kvėpuoji pilnais plaučiais!
Bet jau tos pačios dienos vakare supratau, kodėl sakiau pirmąjį anos pastraipos sakinį ir kad visos kitos mintys tiesiog byloja apie... pripratimą.
Vasarą man noris augimo. Toks poilsis yra kažkas tokio, bet ne visus tris mėnesius... Tiesa, galimybės vistik nebeapsiriboja toliais už sienų, jų jau ieškau ir čia. Bet pirmiausia, matyt reikia budintis. Spirti save tolyn.
Vienas iš būdų egzistavimo periodą išprašyt iš svečių - tiesiog naudotis progomis! As simply as that, taigi, prieš valandą gauti kvietimai į kiną, lai būna vienas iš žadintuvo signalų. Tikiuosi jis bus pakankamai garsus!;))