Who is perfect?

Sakyčiau inspirational...

Bet... 

Argi taip nebūna?  Visi turim savo žavesio, ir kartais visiems noris, kad apie tai  būtų priminta. (: Šypsausi. Gražaus sekmadienio!;)

Iš sekmadieninių pasivaikščiojimų

Kai vasaros pažadai jau seniai sužieduoti, nesugauti vėžiai žiemot pasiruošę, ir tik nenuminti kilometrai atrodo vis dar laukia savo laiko, supranti, kad kai kuriais norais ir pojūčiais tebegyveni ir lapkritį.
Gal tik sekmadieniai vis kinta, nuo mamos lauknešėlių ruošimo, iki vis kito ėjimo, darymo ir ruošimosi. Jauku tą rudenį, ką bepasakysi.

Trupinukai

...Trupinukai...

Minčių, jausmų, idėjų, garsų, skonių ir potyrių... Viskas aplink išsibarstę, pakibę ore, taip ir neužfiksuota, neįprasminta ar nepaskelbta...

Pradėti du įrašai, dar keli mintyse, dar pora - nuotraukų šūsnyse. Įkvėpt, iškvėpt...

Artėja ruduo, pats metas sudėlioti visa ką į lentynelės, surūšiuot. Pasižadu, tuoj pasirodys ir tie užgimę išturėti įrašai, nes reikia atlaisvint vietos naujoms mintims! 

Kurios vyte veja vieną kitą. Gal todėl man ir patinka ruduo. Minčių brandumu... Kai vėjas išpučia minčių vingius ir plaukus, daros lengviau kvėpuoti, vasaros nuotykiai tampa istorijomis, o ateinančios dienos - išturėtais asmeniniais projektais. Vis labiau žaviuosi tuo...

Šiandien užmačiau smagų teiginį, kuriuo noriu pasidalinti, nes ji leidžia dar pasispardyti šiame, duotąjam momente:)
"Šią vasarą dar tikrai__________!"
* išsimaudysiu vakarėjančiam ežere;
* važiuosiu su tėčiu į naktinį vėžiavimo nuotykį;
* gulėsiu po žvaigždėtu dangumi;
* skaitysiu knygą hamake;
* numinsiu dviračiu 99km!
*pakilsiu į dangų;

 +

* (vieta netikėtumams:)

..ir šiek tiek minėtųjų trupinukų...

 O kaip teiginį pabaigtum Tu?

P.S.

Apsižvalgymai

Gera čia grįžti. Anądien pasižiūrėjus naujametinius pažadus sau, supratau kiek jų tada dar buvau pamiršus, kiek nebeatsimenu dabar. Tuomet pasirašiau, kad vienas iš pasižadėjimų sau - aplankyti bent vieną muziejų per mėnesį. Taigi gavus pakvietimą susitikti su draugėm ir ta proga aplankyti muziejų nė nesudvejojus sutikau! Dabar čia pagalvojau, kad gera turėti draugų, kurie susitikimus skiria muziejuose ar parodose!:)

Taigi... Visai neseniai išvystyta diskusija apie kalėjimus ir karus, bendrą smurtą visuomenėje į dėmesio lauką puikiai įtalpino kelionę į IX forto muziejų. Įdomu, baugina, bet aplankyti išties verta.

Nors šis fortas niekad ir nebuvo panaudotas pagal paskirtį, tačiau jis savo istoriją turi. Buvo paskutinis statytas fortas, pradėjęs numatytą antrą Kauno gynybinę sieną, patvariausias. Vėliau tapo kalėjimu... čia buvo žudomi žydai... Štai tam slėnyje jie buvo tiesiog išvaromi ir sušaudomi... Vokiečiams pajutus, kad karą pralaimės buvo paskirti jų lavonų degintojai, kurie stebuklų naktį atrado iš naujo - per Kūčias sugebėjo iš čia pabėgti.
Įdomu? Mums rekomendavo ir VII fortą aplankyti... O čia siūlyčiau keliauti su kompanija ir nepagailėti 10lt gidei, kad pasivaikščioti po rūsius.

Vaizdas pro žvalgybinį bokštelį

Įsivaizuodkit muziką tokiam kurorte, kai matomais metaliniais laiptais žygiuoja tūkstančiai pakaustytų batų...

Mane išties sužavėjo ne tik muziejus, bet ir atsiverianti miesto panorama, kuri, kaip mes nusprendėm - drąsiai gali varžytis su kitomis Kauno panoramų aikštelėmis. 

Gyvenimo ratu. 

O čia p. s. Žiauriai norėjau kažkur iškeliaut, jau sakiau. Galiausiai atradimų ieškau čia. Dairausi. Nes net ir laukimą reikia gebėt panaudoti atitinkamai, ar ne?

Sakykit, o kokias vietas/muziejus Lietuvoj patinka aplankyti Jums? Ar turit mėgstamiausią?

Šurum burum

Jetus vajetus kiek visko nutiko, nuo paskutiniojo įrašo! Pasikeitė visuomeninis statusas (viliuosi trumpam), kiek daug juoktąsi, šokta, sveikinta, bendrauta ir džiaugtąsi, tiesa, prieš tai gerokai pykus ir nepasitenkinus, tuomet galvojau, kad geriausiai būseną apibūdintų : šššnipštas. Bet... Gyveni gyveni, į vieną ir kitą pusę sukiojies, uostinėjies ir galiausiai visa tai pavirsta šurum burum:)) O kad aiškiai susakiau!

Dar visai neseniai sakiau, kad jei vasarą liksiu čia, vasara bus nulinčiuota. Baigiasi pirmas vasaros mėnuo ir supratau, kad netiesa, puiki vasara gali gyventi ir čia, kai pusryčius ir pietus susirenki kieme bevaikštant basikomis, mini dviračio pėdalus ir tiesiog turškiesi vandenyje, o vakare išeini į pasakojimų pilnus pasivaikščiojimus, kartais šoki iki ryto ir kvėpuoji pilnais plaučiais!

Bet jau tos pačios dienos vakare supratau, kodėl sakiau pirmąjį anos pastraipos sakinį ir kad visos kitos mintys tiesiog byloja apie...  pripratimą. 

Vasarą man noris augimo. Toks poilsis yra kažkas tokio, bet ne visus tris mėnesius... Tiesa, galimybės vistik nebeapsiriboja toliais už sienų, jų jau ieškau ir čia. Bet pirmiausia, matyt reikia budintis. Spirti save tolyn.

Vienas iš būdų egzistavimo periodą išprašyt iš svečių - tiesiog naudotis progomis! As simply as that,  taigi, prieš valandą gauti kvietimai į kiną, lai būna vienas iš žadintuvo signalų. Tikiuosi jis bus pakankamai garsus!;))

Šurum burum! O kaip vasarinį tingulį vaikot Jūs?(:

Savaitės video

 Kaip apibūdintum savo išvaizdą? Plaukus? Veidą? Skruostus ar smakrą... Tavęs visiškai nematančiam žmogui?..

 Šįkart šiek tiek apie subjektyvų savęs suvokimą ir vertinimą. Skoningai ir subtiliai.

...

Straipsniai, lapai, knygos ir lentelės... štai kaip atrodo šiųmetinis mano pavasaris ir medžių žydėjimas! Draugė sako, o ką, vistiek baltoka, žaliai pasibraukai ir Tavo lapai šį pavasarį kitaip ir kitokie skleidžias! Bet... Nusibodo...
Ir kai atrodo jau liko lengvesnioji dalis vis mindžiukuoju, geriu daug arbatos ir skaniai užkandu. Sunku daros, o  dar vakar kalbėjau, kad noriu mokytis. Bet kartais matyt, būna too much!
Ir tikrai laukiu to laiko, kai galėsiu ruoštis egzaminui tarpais žolytę kieme nušienaudama! Buvau buvau čia ir dabar su tuo baigiamuoju, o su paskutiniais skyriais ir pabėgau į ateitį...

 Gal kas žinot, kaip grįžt į čia ir dabar būseną?

Kelionės

Pastarąsias keletą dienų prieš akis vis pasirodo nuotrupos iš laiko praleisto prie šio nuostabaus ežero. Nuotrupos atkeliaujančios žmonėmis, pokalbiais, prisiminimais, būsenų tokiu pat laiku pernai ir šiemet palyginimu. Kai tą gegužę viskas atrodė taip aišku ir kartu miglota.

Gavus priminimą apie besibaigiantį kupono galiojimą nuotraukų padarymui, vakar gerą pusdienį skendėjau 2012m. vasaros vaizdais, pojūčiais ir žmonėmis. Kodėl? Kažkaip visa tai labai šiandieną susilieja į vieną paveikslą. Jausmą, kad ši vasara vėl bus gamtoje, nežinią, kai neaišku ką atneš ši ateinanti pabaiga, ko aš pati noriu, ir suvokimą, kad žmonės ir draugystės yra patys geriausi "suvenyrai" iš kelionių!

Dar nežinau į kokius kalnus šįkart save išsiųsiu, į kokią balą įsimesiu ir net į kurią pusę patrauksiu, kai atrodo visi aplink jau susiranda kryptį. Aš tiesiog žinau, kad noriu ir tikiu žodžiais, kad svarbiausia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti! 

Žinau tik tiek, kad noriu ten, kur būtų jūra/vandenynas...

...ir truputis šilumos, kad suprasčiau, jog vasara!

... ir šio sekmadienio atmosfera (ir vaizdas!), labai tinkanti prie tos vasaros prisiminimų!:}