Ar matei kokio lengvumo šiandien buvo debesys virš Tavo miesto?.. Kamuoliniai, horizonto pakraščiuos kiek pasiplunsnavę, gana vangūs... Bendrystėj su žemę tebeapklojusiu sniegu ir saulės spinduliais tarp plyšelių, man širdyje jie vistik priminė pavasarį. Tokį tyrą ir jaukų.
Pastarosiomis dienomis tokį jį ir jaučiu, visdar baltą, švarų, kad gali matyt kiek link savo tikslo pasistūmėjai, kur sustojai patrypčiot vietoj, parymojai... Ir į krūmus nėr kur šįkart slėptis, ir po lapu nepalįsi, pastarasis vis dar laukia, kol ir paėjėsi toliau (o gal arčiau pavasario?)...
Pastaruoju metu tenka labai daug rašyti samprotavimų savęs tema. Suprast, atrast ir sužinot, pastebėt ir reflektuot apie save... Šiandien žvilgtelėjus į šiuos padangėj kabančius debesis greičiausiai supratau vieną iš reikšmingiausių dalykų - per didelis gilinimasis gali duoti atvirkštinių rezultatų, jei nebežinosi kada sustot. Greičiausiai todėl, į savo didžiausius gyvenimo kalnus leidžiuosi impulsyviai, kupina ryžto ir pasitikėjimo, kol neišskirta atskiro laiko asmeninių baimių, kompleksų, nepasitikėjimo ar perfekcionizmo pasirodymų rengimui, siekiant nutraukti dižiąją kelionę... Taip ir naudos greičiausiai daugiau.
http://www.youtube.com/watch?v=aE7rkSELM3I
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą