2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Nėra nieko pastovesnio už laikina

Mano nuotaika kaip apsiniaukęs dangus vėlyvą vakarą apšvietas pro plyšį pilnaties. Psichoterapinės grupės prasideda taip, nuo savo būsenos išsakymo... Šįkart rašydama taip ir jaučiuos: apsinuogindama prieš save ir pasiruošus atsiverti.
Esu namuose. Šiandien apie vidurnaktį pradėjau tvarkytis savo daiktus dėželes su įvairiais prisiminimais, dėželes su rankdarbių reikmenimis, laiškais, atvirlaiškiais, medžiagomis, sagomis ir visokiais kitokiais gėrais. Tik... Berūšiuojant kas kur paklydę ir į kokias dėželes turi sugrįžti greta atsirado krūvelė, ką jau, visa krūva daiktų... kuriuos reikia pabaigti! Ir žiūrėjau taip ir kitaip, tikrai gražių idėjų įgyvendinimas pradėtas ir vienais jau penketą kitais antrus metus besidžiaugt galėčiau... Deja visi jie, tokie ir pasilikę - laukti paskutiniojo potepio! Auskarai, kuriuos beliko padekoruot keleta karoliukų, pieštukinė, kuriai beliko įsiųti užtrauktuką, eglės žaisliukas, kuriam beliko įsiuvus pakabinimą užsiūti mažytį tarpelį, atvirutė, kuriai tereikia priklijuoti dekoraciją... Žiūriu į juos ir galvoju, o kodėl čia šitaip? Ką jau bekalbėt apie lovos karkasą rūsy, kurį tik nulakuot beliko, tačiau taip ir guli jis jau šešerius metus...
Tada supratau, kad lig šiol viską pradėjus, vos užėjus abejonei, kad negalėsiu to padaryti iki pabaigos tobulai, ar kaip įsivaizduoju, aš tai tiesiog palikdavau... Kad idėja gyvuotų, o su tuo vidiniu ir realiu neatitikimu nereikėtų akis į akį susidurt. Taip paskui ir atrodo sau, ir pati tikiu - darau, kuriu aš daug, tik rezultato nematyti. Nuolatinis procesas... Tada imu čiupinėti ir vartyti kiekvieną daiktą... Gražus, ir pamačius tokį kur kitur, net nusipirkt užsimanyčiau. Tada mąstau... iš kur tai? Greičiausiai dėl to, kad ligšiol vadovavaus tobulumo taisykle, - negali padaryti tobulai, neverta daryti visai...

Kodėl visi taip laukia Naujųjų/Kalėdų? Tai puikus atskaitos taškas. Konkretus ir labiau apibrėžtas, nei "nuo pirmadienio", Naujųjų metų rytas nepasistumia tolyn... O iš tiesų tų atskaitos taškų galim susigalvot kiekvienas. Maniškis atskaitos taškas, grįžimui į grakščias ir pačiai priimtinas formas, panašu tapo apsinuodijimas maistu. Atskaitos taškas keisti požiūrį, kad reikia būti kaip vaikui, nebijoti pasirodyti kvailam - klausinėti, mėginti, daryti! lai būna šis supratimas ir visų tų pradėtųjų darbų užbaigimas. Sutariam?:}

O kad tai netaptų dar viena laikina idėja, susidariau sąrašėlį, kuriame dalykai, kuriuos noriu pabaigti iki 2013m. vasario mėn. (nes dirbu sparčiausiai kai terminai spaudžia:)

  • lovos dekoravimas, lakavimas, sustatymas
  • spintos restauravimas
  • siuvinėtų paveikslėlių trio
  • pieštukinė/penalas
  • auskarai - levandos
  • auskarai - kava
  • auskarai - paukštukai
  • siuvinėti žaisliukai eglutei pasiūti (1baigti, 3 susiūti, 1 pritvirtint pakabuką)
  • atvirutė tekstilinė
  • sąsiuvinys avytės
  • šviestuvas kambaryje
  • baseino lankymas ansktyvais rytais 2kart per savaitę
  • dekupažinė dėžutė maža
  • dekupažinė dėžutė didelė
  • palengvėti 6 kilogramais
  • ...
Visi kiti lai eina į ilgesnio laikotarpio sąrašą. So, wish me good luck!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą