Vasara. Kai naktys trumpos, o dienos ilgos... Vakarai pilni pokalbių, juoko ir smilgų lingavimo. Kai oda tampa šokoladinė, o nagai pasilieka daržovių lysvėse, batus keičia basos pėdos, o autobusus dviračiai, konspektus knygos, tamsius rytus saulės spinduliai.
Kai pievose žydi gražiausios metų gėlės ir puokštės. Kai truputį jų parsigabeni į namus ir vis pažvelgus bent trumpam džiaugies...
Kai pietūs, pusryčiai, ir vakarienė - ranka pasiekiami... Braškės, salotos, agurkai, ridikikėliai ir žalumai... Arbatai mėtos ir kiti malonumai.
Ir... Kai keičias kryptys. Iš vasaros į pasibuvimus, susivokimus ir nerimą. Į norėtus, tikėtus susitikimus ir jų nebuvimą.
Į pasidalinimus. Apžvelgimus. Panoraminius miesto ir gyvenimo vaizdus.
Keliauti, ieškoti, puiku! Bet būti pasaulio gyventoju sunku. Kai atsisveikinimo pokalbių ir pasibuvimų noris tik pačiam, kitiems tai lyg ir natūralu, o pasibuvimus gauni iš tų, kurių netikėjai... Nesupranti, bet malonu. Kai šeima tada vėl tampa branduoliu. A.Adler teigė, kad žmogui vienas svarbiausių dalykų - patenkinti priklausymo poreikį. Ir tikrai. Nes džiaugsmas didėja kai daliniesi. Tikiuos greitu metu tai atrasti iš naujo...
