Kryptys

Vasara. Kai naktys trumpos, o dienos ilgos... Vakarai pilni pokalbių, juoko ir smilgų lingavimo. Kai oda tampa šokoladinė, o nagai pasilieka daržovių lysvėse, batus keičia basos pėdos, o autobusus dviračiai, konspektus knygos, tamsius rytus saulės spinduliai.

Kai pievose žydi gražiausios metų gėlės ir puokštės. Kai truputį jų parsigabeni į namus ir vis pažvelgus bent trumpam džiaugies...

Kai pietūs, pusryčiai, ir vakarienė - ranka pasiekiami... Braškės, salotos, agurkai, ridikikėliai ir žalumai... Arbatai mėtos ir kiti malonumai.

Ir... Kai keičias kryptys. Iš vasaros į pasibuvimus, susivokimus ir nerimą. Į norėtus, tikėtus susitikimus ir jų nebuvimą.

Į pasidalinimus. Apžvelgimus. Panoraminius miesto ir gyvenimo vaizdus.

Kartais tiek įsikandi tikslo, kad ilgainiui net pamiršti kur ir kas buvo tas siūlo galas. Dėl ko ir kam. Tiesiog veržiesi. Ir ne viską apskaičiuoji, pamatuoji. Kol nebūni tame, kol nepajauti. Panašu, kad šįkart daug ko išmoksiu. Ir ne tik, kaip ir ko reikia susikrauti iškeliaujant svetur gyventi... Bet to, kas pačiai svarbu ir... skaudu.
Keliauti, ieškoti, puiku! Bet  būti pasaulio gyventoju sunku. Kai atsisveikinimo pokalbių ir pasibuvimų noris tik pačiam, kitiems tai lyg ir natūralu, o pasibuvimus gauni iš tų, kurių netikėjai... Nesupranti, bet malonu. Kai šeima tada vėl tampa branduoliu. A.Adler teigė, kad žmogui vienas svarbiausių dalykų - patenkinti priklausymo poreikį. Ir tikrai. Nes džiaugsmas didėja kai daliniesi. Tikiuos greitu metu tai atrasti iš naujo...