Kai Kalėdas po truputį, iš lėto pratinu prie savo namų ir širdies. Kai tie, kas širdyje rado vietą rytą vėl praskaidrina laiškais dėžutėj, o žvakės, mandarinai ir balti nėriniai kužda koks gražus tas laukimas! Vakar vakare panašiai taip vežiaus pušies šaką su vienu kankorežiuku viešaisiais transportais ir šypsojaus, pamačius, kad visi vis dirsčioja ką ta panelė vidury šeštadienio vakaro veikia su pušies šakele. O ši sau tik šypso į ūsą žiūrėdama į tą kuklų Kalėdų medį ant stalo prie konspektų:)
Laukimas yra gražus ir tikslingas. O šiandien ne tik papildžiau dovanų sąrašiuką, bet ir nužiūrėjau pirmąją dovaną!
O kaip Tu mėgaujies laukimu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą