Balandis

Gegužė man baigia įpusėt, su savo tempais,  tai atsigręžiant į balandį teko pagalvot o kas įvyko tą balandį? Kartais sustoti, matyt iš tiesų yra naudinga...
O balandis prasidėjo Velykom...

 Kurios šiemet lauke visiškai nepranašavo pavasario... Todėl pirmąkart teko vietoj žolyčių margučius margint mamos nėrinių atraižėlėm, o margučius ridenti ne ant besikalančios žolytės, bet ant grindų... Lauke buvo galimi tik sniego zuikiai ir kiti žiemiški (!) malonumai.

 Bet pavasaris galiausiai atėjo! Snieguolės šiemet žydėjo dukart: kovą ir balandį!

 Pakviesdamos daugiau laiko praleisti gryname ore...

Ar bent pasivaikščioti..

Išties balandis tarsi buvo tas atgimimo mėnuo, kai norėjos visko: puoštis, ruoštis, atsinaujint drauge su gamta. Susitvarkyt spintas, sutvirtint ryšius, kurti naujus, daug kalbėtis, bendrauti, eiti!

Gal todėl, kartais taip smagu ir gera išgerti po dešimt puodelių arbatos ir atsisveikinti tik todėl, kad veja žinojimas, jog jau reikia judėt ir mokslo srity. Akademinės aplinkos teikiami privalumai (?)  buvo išbandomi bent paskutiniais studijų mėnesiais. Neatsimenu kada dar esu buvus ten nuo atsidarymo iki užsidarymo. Pirmam kurse? Gal.

Kol galiausiai supranti, kad kai nori, gali dirbti bet kur...

Balandis ne tik tuo buvo kitoks. Po ilgo laiko, nelaidžiau aitvaro per aitvarų šventę dėl žvarbaus oro, nesimėgavau jazz'ais ir naujom tradicijom...

Gegužė mikli labai kasdien atrodo, tad grįžtu prie jos didžiausio iššūkio - baigiamojo!

O čia šiek tiek nuostabios muzikos iš balandžio mėnesio pradžios, kai vėl įsimylėjau gyvenimą!(: