Tyliai kapsi lietus į langą... Balkono langai aptraukti balta marška, kaip ir kambarys prisikaupęs smilkalo ir kakavos kvapo. Akys nukrypsta į dešinę, kur kalendoriukas su Romos vaizdais sakosi, kad greit reiks versti kitą puslapį...
Štai ir prabėgo sausis. Šventės, kelionė į Romą, į pažadus, į save... Praėjo ir atostogos. Turiningos ne nuveiktų darbų didumu, o vidiniu augimu. To ir linkiu, kad šie beprasidėję metai būtų augimo. Vidinio: pasitikėjimo, stiprybės, savivertės, kelionių, siekių ir įveiktų tikslų sąrašuose. Ir net jei noris susisukti kaip barsukui ir toliau saldžiai miegoti, kad nepritrūktų ryžto, keliauti toliau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą