Kai vasaros pažadai jau seniai sužieduoti, nesugauti vėžiai žiemot pasiruošę, ir tik nenuminti kilometrai atrodo vis dar laukia savo laiko, supranti, kad kai kuriais norais ir pojūčiais tebegyveni ir lapkritį.
Gal tik sekmadieniai vis kinta, nuo mamos lauknešėlių ruošimo, iki vis kito ėjimo, darymo ir ruošimosi. Jauku tą rudenį, ką bepasakysi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą