Savaitės video

 Kaip apibūdintum savo išvaizdą? Plaukus? Veidą? Skruostus ar smakrą... Tavęs visiškai nematančiam žmogui?..

 Šįkart šiek tiek apie subjektyvų savęs suvokimą ir vertinimą. Skoningai ir subtiliai.

...

Straipsniai, lapai, knygos ir lentelės... štai kaip atrodo šiųmetinis mano pavasaris ir medžių žydėjimas! Draugė sako, o ką, vistiek baltoka, žaliai pasibraukai ir Tavo lapai šį pavasarį kitaip ir kitokie skleidžias! Bet... Nusibodo...
Ir kai atrodo jau liko lengvesnioji dalis vis mindžiukuoju, geriu daug arbatos ir skaniai užkandu. Sunku daros, o  dar vakar kalbėjau, kad noriu mokytis. Bet kartais matyt, būna too much!
Ir tikrai laukiu to laiko, kai galėsiu ruoštis egzaminui tarpais žolytę kieme nušienaudama! Buvau buvau čia ir dabar su tuo baigiamuoju, o su paskutiniais skyriais ir pabėgau į ateitį...

 Gal kas žinot, kaip grįžt į čia ir dabar būseną?

Kelionės

Pastarąsias keletą dienų prieš akis vis pasirodo nuotrupos iš laiko praleisto prie šio nuostabaus ežero. Nuotrupos atkeliaujančios žmonėmis, pokalbiais, prisiminimais, būsenų tokiu pat laiku pernai ir šiemet palyginimu. Kai tą gegužę viskas atrodė taip aišku ir kartu miglota.

Gavus priminimą apie besibaigiantį kupono galiojimą nuotraukų padarymui, vakar gerą pusdienį skendėjau 2012m. vasaros vaizdais, pojūčiais ir žmonėmis. Kodėl? Kažkaip visa tai labai šiandieną susilieja į vieną paveikslą. Jausmą, kad ši vasara vėl bus gamtoje, nežinią, kai neaišku ką atneš ši ateinanti pabaiga, ko aš pati noriu, ir suvokimą, kad žmonės ir draugystės yra patys geriausi "suvenyrai" iš kelionių!

Dar nežinau į kokius kalnus šįkart save išsiųsiu, į kokią balą įsimesiu ir net į kurią pusę patrauksiu, kai atrodo visi aplink jau susiranda kryptį. Aš tiesiog žinau, kad noriu ir tikiu žodžiais, kad svarbiausia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti! 

Žinau tik tiek, kad noriu ten, kur būtų jūra/vandenynas...

...ir truputis šilumos, kad suprasčiau, jog vasara!

... ir šio sekmadienio atmosfera (ir vaizdas!), labai tinkanti prie tos vasaros prisiminimų!:}

Balandis

Gegužė man baigia įpusėt, su savo tempais,  tai atsigręžiant į balandį teko pagalvot o kas įvyko tą balandį? Kartais sustoti, matyt iš tiesų yra naudinga...
O balandis prasidėjo Velykom...

 Kurios šiemet lauke visiškai nepranašavo pavasario... Todėl pirmąkart teko vietoj žolyčių margučius margint mamos nėrinių atraižėlėm, o margučius ridenti ne ant besikalančios žolytės, bet ant grindų... Lauke buvo galimi tik sniego zuikiai ir kiti žiemiški (!) malonumai.

 Bet pavasaris galiausiai atėjo! Snieguolės šiemet žydėjo dukart: kovą ir balandį!

 Pakviesdamos daugiau laiko praleisti gryname ore...

Ar bent pasivaikščioti..

Išties balandis tarsi buvo tas atgimimo mėnuo, kai norėjos visko: puoštis, ruoštis, atsinaujint drauge su gamta. Susitvarkyt spintas, sutvirtint ryšius, kurti naujus, daug kalbėtis, bendrauti, eiti!

Gal todėl, kartais taip smagu ir gera išgerti po dešimt puodelių arbatos ir atsisveikinti tik todėl, kad veja žinojimas, jog jau reikia judėt ir mokslo srity. Akademinės aplinkos teikiami privalumai (?)  buvo išbandomi bent paskutiniais studijų mėnesiais. Neatsimenu kada dar esu buvus ten nuo atsidarymo iki užsidarymo. Pirmam kurse? Gal.

Kol galiausiai supranti, kad kai nori, gali dirbti bet kur...

Balandis ne tik tuo buvo kitoks. Po ilgo laiko, nelaidžiau aitvaro per aitvarų šventę dėl žvarbaus oro, nesimėgavau jazz'ais ir naujom tradicijom...

Gegužė mikli labai kasdien atrodo, tad grįžtu prie jos didžiausio iššūkio - baigiamojo!

O čia šiek tiek nuostabios muzikos iš balandžio mėnesio pradžios, kai vėl įsimylėjau gyvenimą!(: